Can you imagine a small Lithuanian town named Ariogala on a snowy day hosting over a hundred schoolchildren from all over Lithuania performing scenes on the Holocaust? This year the event was dedicated to the tragic kids’ stories.

For more than 20 years now the movement of creating Tolerance centers in Lithuanian schools is being consistently developed by sincerely devoted people: Ingrida Vilkiene and Ronaldas Racinskas, both representing the state-sponsored organization under the debatable title of the International Commission for the Evaluation of the Crimes of the Nazi and Soviet Occupation Regimes. The result – more than 140 schools in various places in Lithuania voluntarily choosing to work on the Holocaust education and to spread the Holocaust memory thus cultivating humanistic values. This is the real-life embodiment of Holocaust education.

We are sharing with you some pictures from the event and an article of Arūnas Mikalauskas, a teacher from Stepono Dariaus school in Klaipeda district in the Lithuanian language.

Žydų vaikų istorijų įkūnijimas nacionalinėje meninėje konferencijoje Ariogaloje

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau TK) kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru, sukvietė  mokyklų bendruomenes, socialinius partnerius, bendraminčius dalyvauti nacionalinėje – meninėje konferencijoje „Žydų vaikų istorijos“.  Šiuo renginiu siekiama prisiminti Lietuvoje gyvenusius žydus iki Antrojo pasaulinio karo kartu su jų istorijomis bei pagerbti nukentėjusius, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Nacionalinė meninė konferencija Tolerancijos ugdymo centrų komandoms jau yra tapusi tradicine, rengiama bene aštuntą kartą. Kaip žinia,2005 metais  Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Datos minėjimo simboliu buvo pasirinktas Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimas 1945 metais sausio 27-ąją.  Šioje mirties stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais nacių aukomis tapo apie 1,1–1,5 mln.   žydų, rusų, lenkų, čigonų ir kitų tautybių žmonių. Šią datą mini daugelis demokratiškų valstybių visame pasaulyje.

Šiemetinės konferencijos akcentas – meninės išraiškos priemonėmis supažindinti mokyklų bendruomenes, visuomenę su Lietuvos žydų vaikų istorijomis. Tad galima sakyti, jog susirinkę kartu 23 mokyklų mokiniai įkūnijo tokių pačių vardus, pavardes, svajones, žaidimus, užrašytus dienoraščiuose paskutinius sakinius, išgyvenimus ir likimus. Nupūskime užmaršties dulkes nuo seno fotografijų albumo, įsižiūrėkime į žmonių veidus, prisiminkime ką jie patyrė gete, meniniame sveikinime kalbėjo renginio šeimininkai, Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos mokiniai. Šios švietimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Jankauskienė džiaugėsi  įvairove, kad toks renginys Ariogaloje minimas jau 4 kartą ir šiemet pasirinkta jautri vaikų tema.

TK vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas dėkojo mokytojams, kurie įtraukia mokinius į šios simbolinės tradicijos paminėjimus sausio pabaigoje. Ronaldas Račinskas savo kalboje atkreipė dėmesį į tai, jog pagal nacistinę politiką buvo nusikaltę net nekalbantys vaikai, buvo sunaikintos jų svajonės, buvo sunaikinti tie, kurie turėjo gyventi ir kurti ateities kartoms. Tarptautinės komisijos vadovas pasidžiaugė, jog į renginį atvyko pagrindinių Lietuvos žydų bendruomenių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio atstovai, kartu skatinamas pažinimas, jog per penkiolika metų daugėja Tolerancijos ugdymo centrų ir kartu didėja siekis keisti Lietuvą į tauresnę, pažangesnę. Prie bendrų Tolerancijos ugdymo centrų veiklų oficialiai prisijungė Kauno Kazio Griniaus progimnazija su kuria, renginio metu,  Tarptautinės komisijos vadovas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Renginio dalyviams iš Strasbūro atskriejo Nepriklausomybės Akto signataro, Tarptautinės komisijos pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo nario Emanuelio Zingerio žodžiai: „Šiandien su širdgėla prisimename Holokausto aukas. Lietuvai tai itin skaudus laikotarpis, kuomet netekome darbščios bendruomenės, kuri kūrė Šiaurės Jeruzalę. Mes privalome perduoti ateities kartoms praeities pamokas ir atminimą apie tai“.

Konferencijos dieną Ariogalos kultūros centre buvo eksponuojama Simon Karczmar ( 1903- 1982 m.) darbų paroda ,,Paminklas Dieveniškėms”. Šio tapytojo darbų parodos apie šimtą kartų rengtos JAV, Meksikoje, Izraelyje. Būdamas vaikas Simonas į Dieveniškes būdavo atvežamas iš Varšuvos. Čia gavo įkvėpimą kūrybai, įsiminė miestelio idilę. Išgyvenęs karo tragediją, ilgą laiką dirbo kailių pramonėje ir tapyti pradėjo būdamas brandaus amžiaus. Ekranizuotame ir instrumentalizuotame darbų pristatyme dalyvavo Dieveniškių technologijų, verslo mokyklos Tolerancijos centro komanda bei iš Izraelio atvykęs, Holokausto metu išgelbėtas tapytojo sūnus Natan. Pastarasis sakė, nors ir nesuprantu lietuvių kalbos, tačiau matydamas galiu pajausti, kas čia vyksta, tad esu sujaudintas, jog prisiminimus, istorijas  atgamina vaikai, jaunimas. O pastarieji toliau literatūrinėmis, muzikinėmis, vaidybinėmis, video kompozicijomis pristatė gyvenusių žydų istorijas iš Merkinės, Vilkaviškio, Kėdainių, Kauno, Vilniaus, Kupiškio, Alytaus, Druskininkų, Mažeikių, Marijampolės, Kalvarijos ir kitų miestų bei miestelių. Tarsi pavyzdys apie tai, kas išliko tragiškais metais,   kalbėjo VŠĮ „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė Anna Avidan: „Esu Holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonis, tad pirmas jausmas – padėka jums mokiniai, mokytojai, kurie daro tai, kas nėra privaloma, kas moko būsimus Lietuvos šviesuolius“. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis dalijosi išgyvenimais, jog lankantis prie egzekucijų duobių sunku suprasti, kas dėjosi galvose tų, kurie šaudė į beginklius vaikus, moteris, vyrus, senelius. Uždaryti Šiaulių gete žmonės, tuomet negalėjo įsivaizduoti kas atsitiks su jais. Sania Kerbelis išreiškė viltį, jog ateitis turi būti graži ir joje neturi vietos neapykantai.

„Mes, kaip ir jūs vaikai, vienodi. Iš jūsų, kurie dalyvaujate tokiuose renginiuose, nebus galima tikėtis kažko blogo, jūs gebėsite paneigti mitus ir stereotipus“, pavyzdžiais iš gyvenimo kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.  Įžvalgomis pasidalino Holokausto tyrinėtojai, knygų, publikacijų autoriai – profesorius Aleksandras Vitkus, gidu dirbantis Chaimas Bargmanas bei  Raseinių krašto istorijos muziejaus specialistė, naujos knygos apie Raseinių krašto žydus autorė Lina Kantautienė.

Teatrinę kompoziciją „Žodžiai ant popieriaus dega krauju…“ pagal Icchoko Rudaševskio knygą „Vilniaus geto dienoraštis“ atlikdami  Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokiniai (mokytoja Žiedūnė Maldonienė) tarsi iliustravo vaiko tikėjimą rytojumi, ateitimi.

Apibendrinant vykusį renginį galima sakyti – mes iš tiesų prisimename.  Kalbant apie civilizuotos ateities kūrimo trajektorijas galima pridėti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel prieš keletą mėnesių pasakytus žodžius Holokausto tema ,,Dirbkime kiekvieną dieną tam, kad tai, kas vyko prieš 80 metų, nepasikartotų…“.

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Stepono Dariaus mokyklos

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas